- virtelis
- ×vìrtelis (vok. Viertel) sm. (1) [K], Alm, FrnW, NdŽ, KŽ; N ketvirtis, ketvirtadalis.
Dictionary of the Lithuanian Language.
virtelis
Look at other dictionaries:
virtėlis — vir̃tėlis, ė smob. (3b) kas išvirtęs, išgriuvęs, gulintis ant žemės: Ta ten vir̃tėlių tų buvo prisivežusi ana Sd. Jei pastebėtas lizdas virtėlio viršūnėje, ją reikia atpjauti ir palikti vietoje rš. Kertami gražiausi miškai, o virtėliai – pūva rš … Dictionary of the Lithuanian Language
